Parašyk man laišką,
paprastai sudėtingą.
Tokį, kokį manai, kad suprasiu,
ne taip.
Mes labai skirtingi,
tačiau atsidūstam panašiai.
Brangūs ir vertingi
skirtingi jausmai.
Šiame pasaulio krašte,
rojus su grėsme susitinka,
ir amžiams vienas kito dėmesyje pasilieka,
o tu,
ateini ir nesupranti,
kodėl,
taip gera čia,
užsimekti, įkvėpti,
odai pašiurpus
akimis pasaulį glostyti.
Tylu ir ramu,
sprendimų įsčios
ką tik atsikratė svetimkūnio.
Mano lėkštėje,
du šaukštai tavo sriubos.
Mano sažinė skaidresnė
ir balsas skardesnis.
Žinoma..
Tu ne toks,
geresnis. Ir pasaulis tavo kur kas sudėtingesnis.
Tol kol laukiu vis naujo
ryto išbrėkštant,
man svarbu,
kad tu lauktum kartu.