Rašyk
Eilės (72036)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10318)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 30 (5)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Teatro pakampėm Akvilė slankiojo kaip katė, nieko neužkliudydama ir minkštai, galėjai pagalvoti, kad po kojomis – visai ne nusitrynęs ir vietomis atsilaupęs parketas, o aksomas. Ne, ne aksomu, o kailiais išklotos Kauno teatro grindys. Ir batai Akvilės aksominiai, minkštučiai tokie, ir aišku, nauji, importiniai, su gražia dėžute atkeliavę iš kažkurios tolimos šalies. Audavosi juos tik ypatingomis progomis, kurių jos gyvenime pasitaikydavo. 

Nors nežinau, kaip geriau galvoti ir rašyti: pasitaikydavo ar nepasitaikydavo? Žinau dar tai, kad sėlindavo beveik nekvėpuodama. 
Kaip koks mažas žydukas“, rašė Dovilė Zelčiūtė savo pirmajame romane Gastrolės“.  Tiesa, prisipažįstu, pavogiau Akvilę ir jos katinišką, jos žydukišką slankiojimą per, prieš ir po režisieriaus žodžių Tylos! Vyksta repeticija!“ ir žodžius šiuos apie režisieriaus žodžius taip pat pavogiau pavogiau pavogiau. Ir trigubas žodžio kartojimas, aišku, iš ten pat nugvelbtas. 


Akvilė turėjo kairę ranką vagilę, kuria, oi, atsiprašau, Kuri pavogė Jos Andriaus pieštuką. Aš turiu galvą, kuria vagiu viską viską. Nors ne, ji pati viena apgavinėja viską aplinkui 
 po Granausko apysakų ir apsakymų rašau vienu ilgu sakiniu per visą puslapį, po vėjuotos nakties rašau ir galvoju ir rašau rašau rašau apie vėjuotą naktį, po Černiauskaitės jausmai tokie moteriškai išreikšti, moteriškai sunkūs ir skaudūs pasirašo, tikrai, jie patys pasirašo, o šiandien norėjau parašyti apie moterį, kurios įsčiose turėjau garbės plaukioti tris metų laikus ir dar keturias dienas medicininėj knygelėj parašyta, kad turėjau išnerti septynioliktą dieną, bet išlindau tik dvidešimt pirmą, 


bet tai nesvarbu, nes svarbu yra vagystės 
 įvykdytos, suplanuotos, dar nesugalvotos  o norėjau pavogti jos nematomus vaikystės draugus, gyvenusius už upės, negi vardus turėjusius, vieną savos vaikystės vaizdą, dabar jau nebežinau  iš tikro buvusį ar tik susigalvotą, kai tvarkau visus jos stalčius, lentynėles ir dėžutes, nušluostau, sudėlioju viską pagal dydį, formą, naudojimo dažnumą, knygas išrikiuoju abėcėlės tvarka  kiek ten man buvo, dvylika?, 


ir vėl vagiu tavo mintis, gestus, šypsenas, oi, nepatikėsi, kokią tavo šypsenų kolekciją nešiojuosi galvoje, ir žodžių, ir laikysenų, visko visko, 

nes aš kleptomanė. Kleptomaniakė. Kleptomonika.

2010-12-02 23:33
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-12-19 15:06
Kepkel
Pagaliau yra ką pagirti! Įvyko bent šioks toks sąskambis tarp minties ir teksto. Galėčiau, nubalsuočiau "už" :]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-12-06 12:27
Juodvarnė
Visai neblogai. Nevartokite angliškų kabučių, lietuviškame tekste turėtų būti lietuviškos: viršuje ir apačioje (pataisaiu, atkreipkite dėmesį). Taip pat būtų geriau nevartoti minuso (brūkšnelio) vietoj brūkšnio (irgi pataisiau). Korektūro sklaidelės menkina šiaip jau raštingą ir įdomų darbą. 4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą