...

Ne ta diena, ne ta širdis,
Ir ne vienodas ilgesys.
Kažko grąžaus, kažko tauraus,
Kantrybės jausmo atlaidaus.

  Pikta žiema, žiauri klaida,
  Ir tu paliksi nerasta.
  Paklydusi tarp pažadų,
  Gyvybės žiedą tau nešu.

Vargai paguos ir tu tenai,
Kur saulė leidžias amžinai.
Tenai ir naktį žydi gėlės,
Švelnesnis ten pakrančių smėlis.

  Stovėsiu aš tenai - žmogus,
  Prie kojų bangos smėlin duš.
  Gražius jausmus atneš puta,
  Kodėl ivyko ta klaida?

O skaičius žemę vėl matuos,
Aš tolių saulėtų ilgiuos.
Stovėsi tu lyg palaužta,
Sunki, žemele, tau našta...