holla hi aho

tylos akimirkos
stulbinančiai ilgos
stuksi gyvsidabrio
stulpeliais smegenyn
    ir praviros burnos               
    ir užmerktos akys
    belieka palikti
      moralinį nuovargį
    nuopuolio estetišką grožį.
  ir nugalėtum
  laurų vainiką
pasimatuoti neužsidėjus
kelią nuėjus
išsipasakoti tik kartą
po pelenais pakišus
galvą ir dieną
  praminti mįslingą
    saulę į žvaigždę
    sūpuoklėse įsisupus
    suptis dar dar dar
    kol nudardėsi gal išprotėsi
  visgi neliksi be proto
tik su bepročiais neteks
tau gyventi gal gal gal
galą gausi anksčiau.