darosi šalta

kai tu grįši namo
aš tavęs nesulaukus jau snausiu
ir ant stalo nebus
nei sriubos, anei košės
atsidusi numesi drabužius
o aš nesitrauksiu
apsimesiu kad miegu toliau
ir tau vietos pilna ant sofos
atsigulsi ant krašto
žinau jau ne kartą esi taip gulėjęs
apsimetęs kad miegu
kad nereikia nieko sakyt
nepajusi kaip
pro atvirą langą
pučiantis vėjas
tau padus pakutens
nepajusi
o išėjęs negrįš