Stoja tyla.
Vien tik žvaigždės kalba.
Dar ruduo,
O gyvatvorės styra,
Nuo šalčio kuris mėgsta satyrą....
Su močiutės malda
Tyloje po žvaigždėm
Negaliu patikėti katėm,
Kurios uodegas raito
Ir knygų neskaito,
Ir mėgsta vienatvę be saiko,
Kad tikrasis švelnumas
Nematomas akiai
Pasislėpęs giliai po skausmu
Ir po žiedu baltu.
Nors ruduo
Ir pasidengia sniegu šaltu
Mano akys nuo vaizdo įkaito
Nors tos katės
Kurios uodegas raito
Žada šilumą ir
Pietryčių vėją
Ir kelionę po meilės alėją
Patikėt negaliu pažadais.
Ir lieku, su švelniausiais jausmais,
Ir skausmu.


rufkis










