Liūdesy, išeik!

Gyvenimas tiek kartų myluotas, tiek kartų bučiuotas- vėl smaugia.
Aš ieškau gatvėj paguodos,
Ieškau tekančioj saulėj laimės tikrosios.
Bet viskas ką gaunu tik žodžiai ir dainos tūkstantį kartų meluotos.

Pakylu nuo stalo vaišėm nukrauto
Ir alkio jau nejaučiu.
Bet niekaip nesugebu pamesti to liūdesio jausmo sumauto,
Pabėgt nuo jo negaliu.

Pasislepiu tyliai kamputy
Ir sienom šaltom aš gudžiuos.
Ir kas jei ne jos vienos
Šią naktį mane pabučiuos.

O sniegas vis krenta, krenta ir krenta.
Svajonės vis dūžta ir dūžta nakty.
Tikiu, kad Tu man padėsi pasiekt kitą krantą,
Bet vėl liūdesys įsikūrė many...