Kai abejonės sukas pašonėm
kaip katės prašydamos pieno
ir vakarienės metu
nieks neniūniuoja
širdingų melodijų –
trūksta artumo
net obuoliukams
ant virtuvinės prijuostės.
Sulytais delnais
akis nusišluosčius
naktis
atrodo
kaip šaltas sulytas
benamis.
Kai širdies liepsnos
vos vos
rusena.
Tu seniai išėjai
parnešti degtukų
aš dar laukiu –
dar laukiu.
Net jei jų tau netrūko.


Justea






