liepsna ugnis - apvalo (kai maru žmonės sirgo ir mirė - lavonus degino, ir daiktus, tik taip apvalyti įmanoma nuo epidemijos maro, choleros ir panašiai.) matėte filmą - meilė choleros metu. Atėjo senas senas diedukas į savo mylimosios vyro laidotuves< tuo metu jis su jauna mergaičiuke lovoje vartėsi, o širdyje vis mylimosios laukė... išgirdo - varpas mieste skamba, sukluso, pasakė tai mergaičiukei išeiti, na eiti į paskaitas, o pats tą pačią minutę nulėkė pas savo mylimąją - jos sutuoktinis mirė. Nulėkė, peržengė slenkstį ir sako< taip jautriai, virpčiodamas, ji jau irgi senutė. tai va jis jai sako:
– aš tos dienos, laukiau visą gyvenimą... Paradoksas, apsivergti galima, jis laukė ko? (Tos dienos, o jie - seniukai, ir šiandien mirė jos vyras, jo mylimosios, su kuriuo ji pragyveno visą gyvenimą.) ir tai tiesa. Geras rašytojas Garsia Markesas. Bet juokingai gaunasi, ji sako, eik lauk kvailį... Ir išvarė. Proto visai senis neturi. Juk varpas skamba - mirė žmogus. Bet kokia jo kančia - jis visą gyvenimą jos laukė - gyvendamas šalia. Ir sulaukė... Ir kai sulaukė - nebedelsė nei sekundės. Iš kart nuėjo ir pasakė.