„makal_lakam“

Ir vėl motelyje prie žvakių,
Šviesa Krintanti nuožulniai.
Pakeri menulį ir mano jaudulį
Širdies, ir jos kertės.

Gyli jūra šluoja,
Bangimis paplūdimius.
Greita vilnis ir viskas nuplauta
Teliko tik menulio sauja.

Gurgiantis pilvas ir sauja „siemkų“
Realus laikrodžio dūžis
Ir krintantis akmuo nuo širdies.
Veido bruožai nesikeičia.