Mėlinuos baruos
Sutikau tave kai baisiai lijo
Buvau tava paguoda nerimo nakties
Tirpdžiau ledus taureilei viskio
Ir žodžiai mūsų buvo painūs
it siūlai sutepti medum
žėrėjo tavo akys
tarsi smaragdai naktyje
jokių patosų čia nebuvo
tik tyras jausmas iš širdies
svajojau, kad naktis ta nesibaigs
ir vėl matysiu tas svaiginančias akis
kaskart prapliupus lietui
aš kantriai laukiau vėl tavęs
tuos mėlinuos baruos
kur pirmą kartą susitikom
*
tačiau turistas nesugrįžo
likau viena -
guodėja vienišų naktų