Rašyk
Eilės (73324)
Fantastika (2192)
Esė (1496)
Proza (10351)
Vaikams (2514)
Slam (49)
English (1109)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Akmenį ant daigelio užrideno...
Diena laidotuvėm virto... Klaidžiojo juodi ereliai... Pilka skraiste žemė gobės ir tyliai pravirko dangus...
Gležnutis padarėlis...
Buvo gyvas...
Girdėjau jo kvėpavimą (kai naktį gulėjau šalia)...
O paskui...
Teko išvysti, kaip traiško jo rankas ir kojas...
Silpnas pagalbos šauksmas...
Paskutinis oro įkvėpimas, mirksnis ir širdies tvinksnis...
Dangaus sūrios ašaros be paliovos krito žemėn...
O vėjas raudojo ant akmens, kuris niekad taip ir neprabilo...
Medžiai guodė vienas kitą, kibdamiesi šakomis...
2010-11-23 12:59
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-24 17:05
krūms
šlykštoka rašliavėlė (čia apie turinį).
o šiaip - jep, dienoraštis geriausiu atveju. Rašliavoti nereiškia surasšyti padrikus vaizdinius į publikavimo langelį. Pasiskaitykit kad ir rašykų su pieštuku prie paveikslėlio :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-23 18:56
Dvasių Vedlė
Medžiai guodė vienas kitą, kibdamiesi šakomis
Ji nebūtų šito sakinio, būtų visiškai liūdna.

Dangaus ašaros nėra sūrios. Lietaus vanduo - gėlas.

Prastai. Nei tai prozinis kūrinys, nei tai dienoraštis, nei tai eilėraštis. Kažkoks hibridas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą