Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Akmenį ant daigelio užrideno...
Diena laidotuvėm virto... Klaidžiojo juodi ereliai... Pilka skraiste žemė gobės ir tyliai pravirko dangus...
Gležnutis padarėlis...
Buvo gyvas...
Girdėjau jo kvėpavimą (kai naktį gulėjau šalia)...
O paskui...
Teko išvysti, kaip traiško jo rankas ir kojas...
Silpnas pagalbos šauksmas...
Paskutinis oro įkvėpimas, mirksnis ir širdies tvinksnis...
Dangaus sūrios ašaros be paliovos krito žemėn...
O vėjas raudojo ant akmens, kuris niekad taip ir neprabilo...
Medžiai guodė vienas kitą, kibdamiesi šakomis...
2010-11-23 12:59
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-24 17:05
krūms
šlykštoka rašliavėlė (čia apie turinį).
o šiaip - jep, dienoraštis geriausiu atveju. Rašliavoti nereiškia surasšyti padrikus vaizdinius į publikavimo langelį. Pasiskaitykit kad ir rašykų su pieštuku prie paveikslėlio :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-23 18:56
Dvasių Vedlė
Medžiai guodė vienas kitą, kibdamiesi šakomis
Ji nebūtų šito sakinio, būtų visiškai liūdna.

Dangaus ašaros nėra sūrios. Lietaus vanduo - gėlas.

Prastai. Nei tai prozinis kūrinys, nei tai dienoraštis, nei tai eilėraštis. Kažkoks hibridas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą