Tylus žodžiai paliečia švelnumą
Nepalikdami melui artumo
Tik per skruostą tau ašara rieda
Atpažinusi meilės godumą
Dalini savo liūdinčią širdį
Ir mėlynių numargintą kūną
Kai jausmai tavo tyliai užmiega
Ant galvos tau užmauna karūną
Ir ta ašara ritas kaip perlas
Supranti, kad nelieko gerumo
Kai į širdį tau meilė pabeldžia
Jau palikt negali savo rūmų