Lengva

Panirus ramumoj vandens lopšinės,
Priglaudusi rankas ir mentis,
Galvą prie šiurkštaus betono,
Paskęsiu prieblandoj,
Kur žolėje minkšloj šiurenti
Nedrįsta brizas nuo rasos prikimęs...

Rundens dangus gyvybės pilnas...
O aš viena. Ne, mano kūnas
Pakilt nenori. Ir negali...
Tiktai dar rankos man sušalę
Paglosto mėnesieną ir pabūna
Trumpai gyvoj miglotoj vilnoj.