Juoda apmirus žemė
Mėlynas niūrus dangus,
Viena plaštakė tyliai sklendžia
Ir vasarėlę neša į pietus.
Šakelės medžių dreba vėjy
Ir traška rytmečio šalna,
Leidžias snaigė krikštolinė
Baltą šaltį nešdama.
Baltas sniegas kloja mišką
Debesų skara pilka
Temdo saulės skaistų žvilgsnį
Žemė skęsta tamsoje.