Pasakyk

Tu pasakyk, kodėl man taip ašara rieda,
Taip spaudžia  krūtinę vakarais,
Tu pasakyk, kodėl man taip liūdna,
Kai lyja pavasarį obelų žiedais?

Kas vakarą, kai šviečia mėnesiena
Ir budi žvilgsnis maname lange,
Jie sukasi ratu nešami vėjo,
O aš širdim šaukiu: - pasiimkit mane!

Svajingos mintys nugalėjo,
Dabar žieduos sukiesi tu.
Aplink ramu, tik obelų žiedeliai vėjy
O tarp jų, tamsoj, tave regiu.

Mano žvilgsnis atšalęs seniai,
Bet pro langą žiedelius dar palydi.
Vis byra balti žiedeliai su ašarom
Lyg kažkas, būtų pervėręs širdį...