Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







O viskas prasidėjo taip savarankiškai ir suaugėliškai: mano gyvenimo draugė, teatras, draugas iš Vilniaus, kavos pasimatymas po knygų karalystės, - Klaipėdoje gyventi galima.

„Aš palikau savo šeimą“ - pasakė svečias buvęs manyje. Tai buvo pirmi ir paskutiniai jo ištarti žodžiai. O kur kalbamasi mažai, tai mažučiai žodžiai sveria daug.

Bet kur KUR K U R atrasti mūro sieną? Gyvenimo draugė? Įsivaizduojamas kareivis?

Sugriuvusios plytos man rėkė: „Mes nenorim užaugti“. Nenoriu ir aš, bet reikia. Grėsmingai artėjant skraidančiui objektui su užrašu „dudu“, Toma užsimerkė.

- Gal metas nusikelti kojas nuo stalo ir eiti? - įsakmi frazė išskriejo iš Tomos-mokytojos burnos. Liūdniausia, kad vakar geriausias draugas išprievartavo Tomą-gera širdelė. Be gailesčio nuplėšė gėlėtą suknelę nuo kaulėto jos kūno. Toma-gera širdelė niekada nenešiojo apatinių, todėl prievartautojui-geriausiam draugui įeiti į ją buvo labai paprasta. Toks lytinis aktas buvo lygus trisdešimčiai atsilenkimų. Fizika šioje vietoje buvo bejėgė. Tomai-gera širdelė nerūpėjo nei kraujas nuvarvėjęs per šlaunis, nei sėkla palikta viduje, nei suplėšyta suknelė.

Dvasia buvo apvemta.

13: 56 Toma-vadas nualpo autobuse. Ji pajuto, kad vienai iš mūsų nutiko kažkas negero.

Žmogus, kurį mes pažįstame dvidešimt du metus, išrengė, įlindo į slapčiausias užrašytas mintis.

- Tau reikia užaugti... - tyliai cyptelėjo balselis iš apačios. Tai buvo plyta. Susitiksime rytoj. Bet nenoriu, nereikia daryti iš jūsų antros mūro sienos.

Gal kaip nors aš pati. Nukelsiu koją ir žengsiu, bent jau moraliai.
2010-11-19 00:33
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą