Norvegija - tai fjordų ir kalnų
Šalis, kur uolos, mūrai akmeniniai -
Skalaujami plačiųjų vandenų,
Kuriuose plaukioja žydri banginiai -
Per amžius ramus stovi išdidžiai,
Atremdami likimo skirtus smūgius.
Čia žmonės dirba, triūsia nuoširdžiai,
Plėtodami savo sodybas, ūkius...
Gana toli yra nuo Lietuvos
Šalis, kur sielos vikingų plevena.
Tarsi kaip už nedidelės kalvos
Lietuvių čia jau tūkstančiai gyvena!
Kadangi išsibarstę mes labai plačiai,
Susitikimai tapo sudėtingi.
Bendraujame dabar virtualiai
Ir forumo kūrėjams taip dėkingi!
Lietuviai gi Norvegijoj. com
Šalis virtuali dabar vadinas,
Kur visi žmonės bendrom pastangom
Svarbiausia informacija dalinas!
Kiekvienas pasiruošęs čia padėti,
Problemas spręsti su Tavim kartu.
Visi prie mūsų gali prisidėti,
Į mūsų šeimą pasijunk ir Tu!
Idomu butu konreciau suzinoti skirtuma tarp gero/blogo rimo? Tarp to kas galima ir ko negalima. Ir nuoroda i tas taisykles prasom imest. Ir kodel poezija turetu liestis prie egzistenciniu klausimu? Jeigu nesilies - jau ne poezija? O kas tada? Ir kas yra tuomet minciu ir jausmu perteikimas naudojant rima ir ritma? Smagu, kad prajuokinau! :)
juokinga. toks tekstas paprasčiausiai negali būti skaitomas kaip literatūros kūrinys. jis neatitinka elementarių eilėraščio kriterijų. poezija - tai ne tik rimas, rimas jai net nebūtinas, o jis čia, beje, labai prastas. poezija turėtų prisiliesti prie egzistencinių klausimų, kurių čia su žibučiu nerasi. poetinis kalbėjimas nėra tiesioginis, kaip tamstos tekste; jis kuria kelias prasmes iš karto, pasako daugiau, nei tik leksinės žodžių reikšmės.