Nežinau, kas mus sieja. Naktis, išvaduota nuo nerimo rankų?
Miega mūsų spalvoti namai, kuriuose angelai nesitranko - - -
Nesimiega abiems, kai delčia pjūklą švelnų galanda, ir girios
Aimanuoja šešėliais – upe – kalvomis – mylimosios – Dzūkijos - - -
Nežinau, kas mus sieja. Viltis, kad po daugel parų susitiksim?
Žvilgsnis veria šviežias langines – atsiduosim, nurimsim, sulipsim
Siūlai vejas mintim apie mus, kojos pinasi, lūpos išblaško –
Neramina širdis įdrėksta, bučinys – ditirambu – ištęžta - - -
Nežinau, kas mus sieja. Šviesa, knygnešių dovanota arimams?
Baltos avys per juodas lankas laiškuose išganytais geidimais
Galbūt sieja, galbūt svetimuos kūnuos puslašį trokštamo raškom –
Mudu virpantys sielos medum pusnakties geidulingoje marškoj - - -
2010-11-18 08: 08