Rašyk
Eilės (72022)
Fantastika (2158)
Esė (1686)
Proza (10315)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Jau dvejus su puse metų. Bendras komunalinis mokestis, bendros sienos, bendri interesai. Uždarbis taip pat. Tik žmonos skirtingos. Bet mūsų - „karvedžių“tai visai nejaudina.. Žmona O ir žmona T gali susiliet kartais juk ir gausis gražus duetas OT. Tuomet mano kaimynas ateitų ir sakytų:
- OT tavo boba...
O aš sakyčiau:
- OT tavo boba...
Taip ir gyvenam.. Nesipykstam beveik. Aišku, su kaimynu šiek tiek išgeriam, šiek tiek pastatom ant vieno ar kito. Nors labiausiai mėgstu palošt. Nedidelėm sumom, tik, kad linksmiau būtų. Manoji labai dažnai inkščia, kad ne toks, ne tada parėjau. Dėl to ir gauna kartais. Ne visada juk. Tiktai, kai jau visai išveda iš kantrybės arba primena tą seną kvailą istoriją. Net kaimynas, šiaip visad ramus, sudirgsta kaip jautis, ima nerimti pamatęs kokį įtartinesnį tipą. Aišku, kaip gali likt ramus gausiai gavęs į kaulus. Kita vertus, nėr čia ko skųstis, patys kalti. Nereikėjo lįst į tą reikalą tinkamai neištyrus aplinkybių. Mano tėvukas dar sakydavo, jog, net labai patyręs senas šuo, negali visiskai pasikliauti savo uosle. Bet ką aš galėjau padaryt. Juk ir karvedžiai kartais pavargsta, ir praranda budrumą. O tuo labiau, kad jau iš tolo kvepėjo dideliais pinigais. Reikaliukas nesusisuko ir teko mėtyt pėdas. Man pavyko, o kaimynėlis per savo žioplumą atkentėjo už mus abu. Taip jam ir reikia. Karvedžiams ir fiziškai reikia grūdintis. Tegul džiaugiasi dar, jog, rizikuodamas savo kailiu ėjau į tą gyvatyną ir vargais negalais ištraukiau iš po peilių ašmenų. Tegul džiaugiasi ir dėkoja. Parsibaladojom namo. Visiškai be resursų. Tokiais atvejais, nė viena pasaulio boba neapsidžiaugtų. Ne išimtis ir mūsų. Tik spėjau peržengti slenkstį, o ta:
- Tai ką, katinėli, nori, kad iš tavo skūros kailininius pasisiūdinčiau?
Iškart pyktis sukilo, bet, kadangi jos mėlynė dar nebuvo sugijusi, tai nuėjau į laiptinę garo nuleisti. Sėdžiu rūkau. Ir giržiu už sienos:
- Gaidy neraliuotas, kada tu pinigo padoriai imsi atnešt?!
Taip ir gyvenam. Beveik nesipykstam…

2010-11-17 02:37
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-17 08:24
Exuss
Kas čia per buitinių prisiminimų kratinys? Scenarijumi net iš tolo nekvepia.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą