Kaulėtos kengūros
Šoka valsą
Lėtu žingsniu
Bandydamos įminti
Pajūrio smėlį
Tik bangos taško
Savo mėlį
Ant uodegų.
Lengvai pažerdamos
Saujelę gintarų
Į maurų susivėlusias kasas.
Jūreivių dainos rudenį tylesnės
Mat nesiklauso jų
Ant smėlio žaidžiantys vaikai
Apskritai
Žuvėdra suklykia liūdniau
Suglumęs kiras nesugeba
Aštrokos ašakos nuryt sėkmingai
Kas verkia per tragediją
Tam dovanoju linskmą rūbą -
Pabalusį nuo šalčio ir nuo druskos
Užtat su dangiškais dryžiais...