Bangom ateik

Bangom ateik, o ne krantais,

Ne kopų smėliu – jūra,

Kai vakaras plačiais sparnais

Visus užkloti turi.


Aš lauksiu neilgai – kol švies

Pavydžios šaltos žvaigždės,

Kol mėnuo jas po vieną palydės

Ir išbučiuos joms veidus.


Tada prieisiu prie sūrios bangos

Ir tyliai palinkėsiu

Nei vakaro, nei laimės nebijot -

Tiesiog tikėti.