įkalintas savyje

galbūt mane užsnigo vakar
bedažantį rudens lapus
prisiminimų spalvomis
vaivorykštė jausmų kaip tąkart
pajūrio smėly pėdomis
išgraviravom savo meilę...
norėčiau pasisupt dar kartą
ant tavo kosminių blakstienų
norėčiau vėl paleisti juoką
įkalinta vienatvės sienų
prišalusią glamonę pūsti
delnuos atšildyt ir skraidint
svajonės balandžiu
pro grotas ledo tau...
pavasaris žadėjo atrakint
jas. jei tikėsiu.