Netikri ženklai

Išbalę kelios sruogos

Lyg sunkiai veržtųs įsiūtis

Ko jau nebedarytumei

Išduoda akys nuogos


Kraštai pilni tylumo

Žaliai nutiestos lygumos

Kaip mažas tyliai gydaisi

Kai gailima švelnumo


Po du lizduos sustoję

Gandrai tartum kareiviai

O mes? Tai kurlink einam?

Jei einam – ko dvejojam?