Be penkių pusė septyntos ryto

Tu tingiai apsikarpysi nagus, pasidėsi išplautą lėkštutę džiovyklon
parašysi žinutę kažkam imdama nuo lentynėlės sagę
užkliudysi plaukų laką
su jo trenksmu į vonią sutartinai nusikeiksi
krestelsi kirpčiukus
išsivaliusi dantis mėtine pasta dar
suvalgysi obuolio skiltelę
kad pajustum koks tapo iškreiptai kartus jo skonis
ir pakelsi laidinio telefono ragelį
išgirdusi vyrišką balsą užsikimši ausis ir viską išklausysi
po to šypsosies...
nei karto nepažvelgus į sieną kurioj nukabinti visi veidrodžiai, išeisi.

Mes prasilenksim eidami visai greta
ir pavėluosim
ir tu jau būsi į mane pažiūrėjus ir suksi galvą į šoną
kai aš tik vengdamas balos paeisiu šiek tiek į kairę
užkliudydamas tuščią skardinę sutversiu šaižų riedėjimo foną
laisvės alėjoj
ir ją akimis palydėdamas pamatysiu pažįstamus geltonus kulniukus
ir būsiu jau pusiau besišypsąs kai pastebėsiu kažką
nuo ko savo šypsnį iškeisiu į kvailą grimasą.
Tu paspartinus žingsnį
ilgais garbanotais plaukais liuoksėsi
pribėgusi pasistiebsi kad pasiektum jo žandą.
Jis atvers savo platų glėbį lyg norėdamas tave apkabint
o ten bus šimtas gal daugiau spalvotų gerberų
visas paimsi, jis tau kažką maloniai šnabždės
o tu tik užsikimši ausis ir jo klausysies
priversdama mane šypsotis.

Tada aš pabusiu 
ant sienos rasiu pakabintus visus veidrodžius
ir tave šalia gulinčią ant kairio šono,
didžiule pagalve užsidengusią garbanotus plaukus
besiruošiančią ištiesti ranką į po penkių minučių
žadintuvu užgrosiantį rožinį
magnetofoną.