Gal suprasit mane.

Vėjas pakyla, romantika prabyla.
Paukščiai grįžta, jie baido tyla.
Greitai temsta, bet mintys niekaip neužtemsta.
Būna ryte viltis dar kartą saulę išvysti.
Gal man lemta klysti?
Gal tau nelemta amžinai šviesi?
Žvaigždės krenta,
Stengiasi, svajones pildo.
O tu?
Ar sukuri kažką naujo?
Vis dar graudiniesi prarasto draugo?
Suprantu.
Man irgi skauda,
Vienatvė nepaleidžia..
Padariau aš klaidą, jos ištaisyti neišdrįsau.
Girdi?
Vejas pučia, šaldo kūną.
Rankos dreba, mintys blaškos.
Noriu.
Lyg alkanas grobuonis alkį numalšint.
Be to.
Kur buvai tu, kai man reikėjo tavo rankos?
Kartais.
Norisi pamiršti gyvenimo slaptažodžius.
Žinok.
Net jai neliks užrašyto mano kūrinio,
Ar tavo rankos jo nelies…
Saulė vis tiek švies, o svajos niekad neišblės.