Brėkšta saulė po nakties,
Kelia šviesą iš mirties...
Vėl balta deina, ranką tau išties...
Bet nebūki tu naivus,
Ir iškelki vėl sparnus!
Skrisk tolyn, nuo visų,
Skriski ten, kur nebaisu,
Nes šviesoi atspindžiū
Gali būt ir tu...
Už klaidas atsiprašiau, saulė brėkšta- dar interpretuojama kaip saulė bunda (nesupratusiems).
na dėl banalumo ir primityuvumo, čia jau mano reikalas kaip aš atskleidžiu pasaulio supratimą. Šiuo kūriniu nesididžuoju.Man tai tiesiog momentinis minčių pliūpsnis, apie aplink mus supančią neteisybę.