Perkūnas Jūratę sekioja,
Galimybių ribas diktuoja.
Jūroje gimsta audra.
Griausmo pažadintos,
paskendusio laivo liekanos
Burėmis sveikina lietų.
Tinkle įstrigusios akimirkos
Prakiurusiam denyje virsta
Realybe be sienų.
Žaismo blyksniais apšviestame
Vėjo glostomam krante
Jūratė Žilvinui dainuoja.
Žodžių šiluma apgaubta
Kaip vaikas nurimsta audra.