Einu aš pats sau vienas,
Bet einame kartu,
Žvyrais vien nubarstytu
Sapnuojamu taku...
Mes žengiame per pievas
Išdžiūvusių miškų,
Tik ten esi sau viešpats
Nes kelia kuri tu...
Blaškomi mes vėjo
Nuklystame abu,
Iš baimės piktžolėm nuseto.
Dvejonių tako, keliame sparnus.
Ir skriejame tolyn,
Nuo rytmečio garsų,
Kur tau bus gera
Ir mano širdžiai vėl jauku...