Eilėraštis iš romano ,,Per Aspera“ i

O laukime, sunkus ir beprasmi
  Kai minutės į valandas virsta,
  Monotoniškai laikrodžiai tiksi,
  Amžinybėje laikas prailgsta.

  Tu žadėjai ateiti. Aš laukiu.
  Girgžda varstomos durys, o akys
  Tyliai stebi įeinančius žmones
  Kažkam artimus, man – tokius svetimus.


  Veltui laukiau, akis pražiūrėjau.
  Tavo pažadą nunešė vėjas.
  Tavyje tiek jėgos, šitiek grožio.
  Nors nenoriu, tu man Prometėjas.

  Aš bijau tos ugnies. Ji sušildys,
  Bet paskui ir sudeginti gali...
  Tad geriau jau iš anksto aplenki
  Mano mažą ir šaltą namelį...

  Lai paliksiu viena ir sužvarbus.
  Be tavęs liūdnas mano pasaulis.
  Kaip sunku pasilikti šešėly.
  Kai aplinkui tiek daug yra saulės.

                                                  (skirtas Rimui  R.)