Branduolinį sprogimą galima ir iš vienos molekulės padaryt.
Apie skraidantį laivą:
Įsivaizduokit orbitinio laivo apvalkalą, - plono metalo sluoksnį. Ir dar įsivaizduokit kad laiko momentu t lygu nuliui jis turi greitį erdvėje v lygu nuliui. Susprogdinus vieną to apvalkalo molekulę, gautųsi didelė kinetinė energija kad ir turbinas sukt. O masė juk pasikeičia. Kosmose pakeista molekulės masė tai visai kitaip reaguoja į aplinką (t. y. aplinka, - beribė erdvė į ją) negu susprogusi molekulė Žemės atmosferoje. Tuo pačiu laiko momentu t lugu nulis gautųsi didežė kinetinė energija ir masės skirtumas, kuris temptų tą laivą kosminio megapolio link. Kuo daugiau tokių molekulių susprokdinus, to orbitinio laivo greitį logiškai turėtų būti įmanoma davesti iki didesnio nei šviesos greitis, ir norimą orbitą koreguoti skirtingų kinetinių masių molekulių sprogdinimu skirtingomis kryptimis. Tas laivas orbitinis galėtų judėti momentinio masės skirtumo principu, o greitis kaip toks gautųsi pats savaime sunkiai apibrėžiamo fizikinio dydžio, na linkęs manyt taip. Gal gautųsi kažkas panašaus į masę turinčio kūno judėjimą erdvėje būtent su masės nuostoliais.
Beje kažkodėl norisi galvoti, kad branduolinį sprogimą įmanoma padaryti ir iš branduolinio sprogimo atgal į molekulę. Tik man tikrai nežinoma kaip.