Ritmo kinas

Už troleibuso lango smarkai siautė lietus, o Justas tuo metu sėdėjo pačiame troleibuse, klausėsi muzikos ir mąstė, kaip čia grįžus namo nesušlapus.
Vienoje stotelėje prie Justo atsisėdo ką tik įlipęs vaikinas. Jis atrodė išsiblaškęs, į Justą nekreipė jokio dėmesio. Vos atsisėdęs vaikinas iš kuprines išsiėmė video kamerą ir paspaudęs keletą mygtukų įbedė žvilgsnį į ją. Justas stengėsi nekreipti dėmesio į kaimyną ir toliau klausytis muzikos, tačiau smalsumas padarė savo - išsiėmęs ausines, žvilgtelėjo į vaikino kamerą. Justo kaimynas žiūrėjo trumpą, gal net minutes netrunkantį filmuką, kurį turbūt pats ir bus sukūręs.
Filmas buvo nufilmuotas nuo automobilio galinės sėdynės. Automobilis stovėjo aikštelėje, priešais prekybos centrą. Kairėje ir dešinėje mašinos buvo dar po vieną automobilį. Ant priekinių sėdynių sėdėjo du vaikinai. Besileidžianti vasaros saulė raudonai apšvietė mašinos vidų.
Veiksmas prasideda tuo, kad vaikinas, sėdintis vairuotojo vietoje, įjungia automagnetolą ir iš kolonėlių pasigirsta lengva, elektroninė muzika. Abu vaikinai pradeda šiek tiek linkčioti į ritmą. Vaikinas, sėdintis keleivio vietoje, užsirūko. Vairuotojas šiek tiek pagarsina muzika, tada ir vėl pritildo. Žaidžia su garsu.
Taip vaikinams beklausant muzikos, iš už mašinos stovinčios dešinėje pasirodė mergina, ilgais juodais plaukais, apsirengusi geltoną džemperį su kapišonu ir juodais džinsais. Vaizdas iškarto yra priartinimas ir fokusuojamas vien ties ja.
Mergina nekreipdama dėmesio praeina pro automobilį ir jau beveik pasislėpė už mašinos kairėje, kai staiga sustojo, žengė kelis žingsnius atgal, atkišo ausį, lyg bandydama klausyti dainos ir kelis kartus linktelėjo į ritmą. Tada iškėlė vaikinams nykštį, nusišypsojo vaikinams ir nuėjo.
Tuo filmas ir baigėsi, nors Justas dar kelis kartus pažiūrėjo tą filmą kartu su savo kaimynu, tačiau vėliau jis susizgribo, kad jam jau lipti ir staigiai išbėgo.
Kai kam šitas filmas gali pasirodyti beprasmis ir kvailas, tačiau Justui jis buvo tobulas. Juk filmas buvo realus ir jame užfiksuota tą akimirką, kai nuo paprasto dalyko visas kūnas suvirpa, o svarbiausiai tai galėjo pamatyti ir pajausti daugybė žmonių
Po šito įvykio Justas pamilo kiną