Vienišas liūdesys

Menu kaip mano liudesy gimei -
neprasiskleidęs žiedas dykumoj.
Paskui lijai karštai karštai kaltai
kaip pasaka vienuolio vienumoj.

Atėjai tuščiom. Tuščia vėl išeini
kaip pasiilgusi kažko labiau negu manęs.
Ir praviras duris jau siena vadini
išeidama nuliūdusiu sapnu užmerkt savęs…

Liūdesy gimei… jame ir ištirpsti ---
pradeginta užmigusio saulėlydžio tylos ---
O tu vis tiek, kaip dievas nueini,
kuriam nereikia meilės per mažos.