Padovanok man laisvo vėjo jėgą:
to vėjo kurs kelia jūroje audras,
kuris užpusto sniegu pėdas
ir kelio niekas, niekas nesuras.
Padovanok man paukščio giesmę;
nebylią tokią - girdimą širdim.
Šitos giesmės klausysiu ir tik aš girdėsiu,
nemigos ilgom naktim.
Padovanok man žiedo kvapą:
to žiedo, kuris pražydo naktyje,
žinok - jis žydi vieną kartą
ir man primins tiktai tave.
Padovanok man tokią gėlę:
kurios lig šiolei neradai...
padaovanok man šitą gėlę
ir tavo būsiu amžinai.