Andronijus

Poliai du blyksi tolumoje
Žiburiais, o aš Andronijus -
Plaunu kojas juodoje jūroje, žinok -
Garsai nenusakomi, kai pagauni
Bangose akių ir saulių atspindžius,
O smėlio girgždėjimai atsiremia
Bronzinėmis savo kojomis
Į Adrijos jūros bangavimus
O aš tik grįžtu namo
Ryto pakrantėmis - senas graikas.
Galbūt  atsiminsiu
Senas Aristotelio pasakas?