Rašyk
Eilės (68322)
Fantastika (2068)
Esė (1622)
Proza (9907)
Vaikams (2352)
Slam (54)
English (1045)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Ankstyvas rytas. Debesuota. Nestipriai krapnoja lietus. Pievoje, po sudžiuvusiu medžiu sėdi vyras. Be jo pievoje yra daug varnėnų. Varnėnai plačiai išsisklaidė ieškodami maisto, o kai kurie tupi ant apleisto daugiabučio namo stogo, kuris stovi pievos gale.
Panašu, kad vyras, gulintis po medžiu, yra kareivis. Jis apsirengęs purviną kareivišką uniformą kartu su neperšaunama liemene. Šalia jo guli dujokaukė ir automatinis šautuvas. Vyro veidas smarkai sužalotas, dešinys žandas šlykščiai pažaliavęs, šviesus ilgi plaukai sulipę. Nuo vyro sklinda stiprus dvokas.
Kareivis bando susukti cigaretę, tačiau jam nesiseka. Pirštai neklauso, tabakas krenta iš rankų. Praradęs viltį vyras numeta tabaką į šalį.
Staiga iš už kalvos pasirodo kitas kareivis. Jis atkištu šautuvu artėja prie vyro.
- Ramiai! Aš vis dar nepraradau nuovokos, - sušunka vyras, gulintis po medžiu.
Kareivis sustoja per saugų atstumą ir nuleidžia ginklą. Išsiėmęs raciją, paspaudžia mygtuką ir taria:
- Radau jį.
- Gerai, - pasigirsta iš racijos. – Kokia jo būklė?
- Apsikrėtęs, - vienu žodžiu atsako kareivis.
- Žinai, ką tada daryti.
- Taip, žinau.
Kareivis įsideda raciją į liemenę ir nusiima savo dujokaukę. Pasirodo, kad tai yra jaunas juodaodis vaikinas.
- Ai, čia tu, Sidai, - taria vyras po medžiu. - Tikėjausi, kad ateisi tu. Na, žinai, kai tokia situacija...
Sidas nieko neatsako, tik prisidega cigaretę.
- Patikėsi ar ne, bet kažkada aš čia gyvenau, - taria lyg niekur nieko vyras. – Va, tam daugiabutyje pievos gale. Matai trečiam aukšte vienintelį neišdaužtą langą? Ten buvo mano kambarys. Kiekvieną rytą gerdamas kavą žiūrėdavau pro tą langą į šitą pievą. O pievoje dažniausiai žaisdavo vaikai. Dabar juos pakeitė varnėnai...  Iš tikrųjų, čia daug kas pasikeitė. Šiek teik liūdna dėl to.
- Kaip tu užsikrėtei? – paklausia Sidas, neleisdamas toliau kalbėti vyrui.
- Ai... – nusijuokia vyras. - Miesto bare sutikau merginą. Atrodė neužsikrėtusi. Tiesą sakant, buvo tikra gražuolė. Sakė, kad yra elfė. Aišku, aš tuo nepatikėjau, tačiau man tai pasirodė kažkiek juokinga ir žavu.
- Kur dabar jinai?
- Kai pabudau, neradau jos. Bijau, kad... – vyras užtyla. Pakėlęs galvą pasižiūri į Sidą. – Sidai, duok užtraukti paskutinį dūmą.
Sidas prieina arčiau vyro, ištraukia naują cigaretę iš pakelio ir įdeda ją vyrui į burną. Tada išsiėmęs žiebtuvėlį pridega ją. Visą tai daro viena ranka prisidengęs burną.
- Tiesą sakant, kai gyvenau tame daugiabutyje, aš niekada nesidžiaugiau tuo vaizdu, kurį matydavau pro langą. Man tai buvo tiesiog rutina. Atsikeli, nusiprausi, išsisverdi kavos ir rūkydamas žiūri pro langą.
Vyras nustoja kalbėti ir įtraukia dūmą. Sidas pasiima automatinį šautuvą ir lėtai nutaiko į vyrą. Vyras tai pastebi, tačiau neišsigąsta.
- O dabar viskas čia apleista ir suniokota, - toliau tęsia vyras. - Ir to vaizdo, kurį anksčiau matydavau, nebeliko. Tačiau, jei tik dabar galėčiau, kiekvieną rytą kartu su elfe gerčiau kavą ir žiūrėčiau, kad ir į šitą varnėnų pievą. Tai nėra tas pats vaizdas, koks buvo anksčiau, tačiau ir dabar jis yra gražus. Liūdnas, tačiau gražus...
Sidas užtaiso šautuvą.
- Sidai, atsimink! Visi mes nesame tokie laimingi, kokie turėtume būti.
Sidas nušauna vyrą.
2010-11-10 00:39
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-13 20:30
Dvasių Vedlė
Sidas nušauna vyrą. O autorius pribaigia skaitytoją.

Nejau sunku buvo bent minimalias emocijas kūriny perteikti..? Atrodo lyg kokią buhalterinę ataskaitą skaitytum - 0 jausmų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą