Einu į saulę

Šalčiu spindinčios ledo kolonos,
Sniegu baltu nukloti takai,
Šerkšno apdaru lauko aguonos,
Lyg sušalusio kraujo lašai.

Iš to krašto, ledinio ir šalto,
Į tave, mano saule, einu.
Plaikstos vėjyje garbanos baltos,
Skausmo papuoštos šaltu šerkšnu.

Tu sušildyk sustingusias lūpas,
Nutirpdyki ledus nuo delnų,
Tegu traukiasi negandų pūgos
Nuo išvaikščiotų mano takų.

Kad akių šiluma neužgęstų,
Kad širdies dar liepsnotų laužai
Tavo saulėtam burte paskęsiu,
Nepalies kur mėnulio kerai.

Baltu aitvaru perplėšus dangų
Į tave lyg bedugnėn krentu,
Tavo saulėtą vardą ant rankų
Su savim pro šešėlius nešu.