Vaizdelis

Senoj pirty iškirtęs tėtis langus ir duris,
Įsirengė sau pirmą rimtą namą.
Ir, esančią jau padėty,
Parsivedė į trobą mano mamą.

Plūkta asla ir pečiaus kosulys,
Kutenantys man gerklę, aitrūs dūmai
Ir šiltas, tarsi pienas, motinos šypsnys-
Žinau, kad neturėsiu jau mielesnio rūmo.

Toks gyvas plaukė laukas vyturio giesmėj,
Panirdamas į nepamirštamą miškų peizažą.
Kaip laukiu- lino staltiesę mama užties,
Puodynę bulvių kvepiančių ir rūgpienio padės ant stalo.

Nuo ryto ligi vakaro palei griovius
Vaikydavaus drugelį, brolį, varlę.
Nerūpestingai šaipės virš galvos dangus,
Kai tėvas nugarą pavargęs lenkė.

Sūpynės skriejo, žalias beržas mojo,
Tarsi kažkur išvykstančiam šaka.
Dabar jau suprantu, kad jis kasdien rytojun
Lydėjo nieko nenujaučiantį mane.

Senoj pirty man būdavo saugų,
Net kai žaibais perkūnas senas trankės.
O žibalinė lempa vakaru tyliu
Ir šiandien man pro metų rūką dvelkia.

Vaikystė nešės su širmais žirgais
Ir rogėmis per baltą platų lauką,
Su kasdieniniais motinos vargais,
Žadėdama  tik tyrą, tikrą džiaugsmą.

Tačiau išėjo tolin žmonės mylimi,
Gal ne visad rūpėję, per maži branginti.
Išėjo gal parvargę, gal neužjausti,
Palikę atminimui man vaizdelį šiltą:

Senoj pirty iškirtęs tėtis langus ir duris,
Įsirengė sau pirmą rimtą namą.
Ir esančią jau padėty
Parsivedė į trobą mano mamą...