Kadras:,, Pavasarį kurkia ir plėšosi varlės, pavasarį trūksta vitaminų ir retkarčiais norisi nusišaut. Pavasarį tu stovi su portfeliu prie lango, autobusas mirkčioja raudonomis ir mėlynomis švieselėmis ir tau kažko pasiutusiai maudžia širdį”. Tarybinis romantizmas mane velniškai įkvepia. Turbūt todėl sėdžiu ant prekybos centro stogo ir kemšu riešutų duoną. Šiandien sekmadienis, todėl mąstau apie kitų žmonių gyvenimus. Ne todėl, kad jie įdomesni ar džiugesni už mąnąjį, anaiptol. Tiesiog tokia savaitės diena išpuolė.
Kadras:,, Kartą gyveno Vienas. Ir iš tos vienatvės jis vos neišprotėjo iš proto. Ir nutarė jis eiti Antro ieškoti, kad po to neatsitiktų taip, kaip vienam jau atsitiko. ” Vienam gerai, jis Antrą surado. O aš jaučiuos it pusė. Žinau žinau, naktimis reikėtų miegoti. Kada nors būtinai imsiuos to reikalo.
Kadras: 8. 15 val aš sėdžiu ir spoksau pro langą. Pilkai rudai juodai drumzlinoje dienoje moteris pro ketvirto aušto langą vėdina ryškiai raudoną paklodę. Ir ką ji sau mano?
Aš banalybė, slapta romantika ir tylus geidulys. Aš niekam nereikalingas nuoširdumas, neegzistuojanti teisybė, atsitiktinis kvailumas ir saldi vienatvė. Aš visagalė panieka, aš chroniškas alkoholizmas, aš dramos karalienė, aš nuolatinis ilgesys, aš perdėta vaizduotė, aš begalinis susireikšminimas. Aš - didelė kančia. Kaip gerai, kad sekmadienis būna tik kartą savaitėje.