Lietau, nuglostei mano mėgiama gluosnį,
Nuplovei dulkes nuo mano rasotų stiklų.
Vandens lašiukai viens su kitu lenktyniauja,
Susilieję į vienį dingsta žemėj kartu.
Tavo paveikslai vandeny nutapyti,
Trapus grožis, dangaus atspindy,
Tavęs visur labai daug, brolyti,
Niekas Tavęs, o Tu visus supranti.
Nemoki žaisti smėlio dėžėje,
Ištirpo mano pastatyta pilis,
Vaikas stebi vabalėlį baloje
O tas vabalėlis, tai jis.