Su ironija...
Ir kam pamilt kažką,
jei negali mylėti
ir būti mylimu tuo pat metu?
Ir kam pamilt kažką,
jei reikia tiek kentėti,
O pragyventi tenka su kitu..?
Tada geriau jokių jausmų nereikia.
Būk geras tam, kas geras tau yra
ir nenorėki meilės, nenorėki!
Nors ir kokia ji būtų tau šventa.
Gyvenki taip, kaip daugelis gyvena:
Kas dieną skuba,, pramintu taku,,
ir negalvoja nieko. Ir nereikia....
Gal pasistenki būti toks ir tu?
Vis tiek juk nuo likimo nepabėgsi.
Kas skirta tau, tą rasi... ateity.
Tad prisitaikęs prie kitų rusenki,
Pamiršk, kad tu ne toks negu visi
ir trokšti tai, ko negali pasiekti.
O ypač meilės: didelės, karštos.
Vis tiek juk
nuo likimo nepabėgsi.
Kas skirta tau,
atrasi.
visados.