Dviejų miestų pasaka

Vilniuje sninga kristalais
O Kaune - stiklu.
Todėl vis spėlioju,
Kodėl man jauku
Tarp surūdijusių varžto ir veržlės
Su tepalu glamonėtis
Pakeliui į stiklo karalystę
Kur lapai neišsprogę vysta
Trinami naujausių kremų
Su neaiškiu ph (PėHaš) kiekiu.
Slystu.
Stiklu nuvinguriuoja pirštas
Paskui lašą
Sniego prakaito
Aha, saulutė kepina!
Kaunietišku stiliumi -
Negaili kristalinių lauktuvių
Tarp autobuso valytuvų
Iš Vilniaus -
Tik gabalėlis sutrinto purvo
Ant juodo bato pado,
Mažoj skiautelėj folijos -
Dulkelė šokolado.