Mano draugas mėgsta apgaudinėti rudenį

Ech, koks spalvingas karnavalas!
Miesto gatvėmis šokuodamas
Sušuko mano draugas markizas,
Oi, atsiprašau, baronas.
(draugai manieji perdėm aplipę titulais - dažnai supainioju)
Tik nemanykit, kad jis garbanotas
Nes gyvuliškos prigimties jame
Net mylimoji lovoje neranda.
Su avimis mažai jis turi bendro.
Miestietis.
Nors yra stebėjęs kaimo skurdą
Pro tualeto langą (širdelės formos)
Kai kartą jam susuko vidurius
Vidury laukų,
Nuo rudeninio purvo.
Bet net tuomet draugams jis sakė,
kad šalnos vynuoges paverčia sidabru,
tiesiog išsunk stiklinėn - ir jau grapa,
sušildanti ausis, pirštus ir skruostus -
Pasaulis apsišlaksto ryškalais.

Baronas M. vos nepaspringsta paistalais...