Daryk klaidas

Kai išeini pabūti tyliai su savim
Tarsi norėtum niekad nesugrįžti,
Ir kai širdis tuksena didele viltim,
Džiaugies be galo, bet bijai suklysti..

Diena trumpėja, keičias su naktim,
Bet tavo laikas tarsi stovi vietoj..
Atrodo vakar dar norėjau būti su tavim,
Šiandien užtenka likt maldoj saulėtoj..

Kai pasidaro sieloj šalta ir gūdu,
Juk kartais taip visiems nutinka,
Reik prisiminti rojų tarp kalvų,
Uždegti žvakę su giesme prasminga..

Kai sužinai, kad rojus Žemėje yra,
Tik reikia užsimerkt ir jį pajaust,
Tada prasideda nauja diena –
Girdi? Varpai vėl ėmė gaust!

Atsimeni? Išmokai čia save pamilt stipriau,
Plačiau šypsotis spindinčiom akim..
Įsiklausyk! – „Ei, tavęs nepamiršau! ”
Gali gyvent toliau liepsnojančia širdim.

Gyvent, ne egzistuot! Ar skirtumą jauti?
Tylioj maldoj skandinant rūpesčius visus,
Atiduodant draugui viską, ką turi..
Tada pasaulis tampa baltas ir saldus..

Kaip cukrus.. Arba tyras kaip medus..
Gyvenam mes tikrai ne vieną kartą..
Kelių ir klystkelių dar bus ir bus..
Daryk klaidas, tik nekartok – neverta..

M. T. 2010 07 27