na jei jau ir pelės apsigyveno sandėliukuose, tai jau aišku, simbolizuoja tos pelės ilgą laiko tarpą, po namo pastatymo. (o gyvybė - jei namas pastatytas tai jame kažkas gyvena, tai yra gyvybė, pel;ės, šunys, katės, ir šunys katės gali gyventi dar neapsigyvenus pelėms sandėliukuose.) bet kad dulkės nakčiai į spinteles sulindo, vis tiek neaišku. :D
Esmė tame, kad čia nekalbama apie dabartinį būstą. JUk anksčiau kur pelės apsigyvendavo ten ir žmonės būdavo. Tuo norima parodyt , akd namai pilni gyvybės, ne apleisti. O sustingsta naujo namo pamatai - čia logiška, nes vakaras jau pasistatė namus. O dulkės - simbolizuoja tam tikrą laiko tarpą praėjusį po namų pastatymo.
"Ir dulkės naktį sugula spintelėse." - o dieną? t.y. susupratau metaforos, toje eilutėje, ir jei jau net pelės apsigyvent suspėjo, tai pamatai seniai išpilti. Juk namas nuo pamatų pradedamas statyti, o štai kai jame apsigyvena žmogai - nes jis jau įrengtas, tai pelių nėr sandėliukuose. Nu pasakysiu, dabar ji man atrodo pritemta, dėl rimo. arba nesupratau metaforos, todėl taip ir atrodo, bendroje minties dinamikoje, besivystančios per visą eilėraštį.
toks fainas eilius, ir tokios "Š" paskutinės dvi eilutės, kad eik tu naaaaaaaaaaaaKtį, pieno lakti, o ne tas dvi paskutines eilutes skaityk. Tai reiškia, skaityk eilėraštį, ir sustok gražume – neskaitęs paskutinių dviejų eiliukių. tokios pigios savo raiška. tiesiog "Š-d-s". eilėraštis gražus, įdomus, literatūriškas, organiškai ir dinamiškai statosi, plyta po plytos, tiesiog puikiai, jei ne tos dvi eilutės pabaigoje - savo raiškos-išraiškos priemonėmis. Žinai, namus pasistato vaikai ir iš vaikų namų... Taip kad, sugadinai pabaigoje eilėraštį. lėkštai mintį išsakei, (žodžiais prastais) juo lab jie pasakyti yra vaikiškame N.Salomėjos eilėraštyje. (tik mintis kito rakurso, kitas kontekstas pas Nėrį.)