ar aš buvau ta mergaitė,
kurios sterblėn
nusirito
tavo žuviškos akys? –
tuomet dar klaidžiojai
nepažįstamo delno
linijom –
aplenkdamas proto,
stvėrei likimo –
smagiai
įsisukęs į garbanas,
kažką šnabždėjai į ausį
(vėjus tikriausiai)
pasvyravęs
nuslydai žemyn
smilkiniais
ir už kaklo –
tik netyčia
pirštu užkabinęs
juoko vėrinį
trūkt! - - - - - - - - -
- - - - - - - - - - - - -
ar aš buvau ta mergaitė,
susėmus sterblėn
vandenžalį žuvišką žvilgsnį?
tuomet dar mokėjom
skraidyti -
dabar tiktai tylim