Skurdžius

Galiu tavim gyventi po medžiu
Grandinėmis sukaustytu
Užtektų upių ir purentų dirvų
Jei jas užlietų
O tavęs nebūtų
Ir nuskabytų uogų
Jei jos prisirbtų
O tu nepastebėtum
Galiu užmerkt akis
Neblėstančią regėti viziją-
Troba, aprūkusi krosnis, giria
Ir bendras užgyventas turtas- šuva