Gero likimo.

Šnabždėk kaip šnabždėjai, nevykėli tu,
Nevertas tu mano meilės didingos.
Pradinki nakty, juk joje taip tamsu,
Nekartoki „lai akys lyg paslaptingos“.

Pasiųsiu tave į tolimą šalį, griausmingą.
Arhantės žaibai čia blyksi dar vis,
Niekas čianai nesakys „jis galingas“
Ir grifai bedieviai tavo kūnu mis.

Susigūžęs į kokoną, tu siurbsi tik rasą
Ir visa tai, kad atsakei meilei mano.
Išgarins tave šalis ši lyg po mažą lašą,
Žemėj te žydi tik tavo akys sidabro.

(Labai atsiprašau už tragišką rimą, tačiau man šis „kūrinukas“ labai patinka ne savo rimu)