Ištirpsta upeliais
pavasario meilė,
žvalgaus -
tą tekėjimą
gyvą jaučiu.
Tik žemė -
juodos duonos riekė,
be priekaištų
klausosi
mano raudų.
Sustojęs grimztu į tikrovę,
liūdnas, netekęs tavęs;
virpančiais lūpų kampučiais
gesinti bandau svajones.