Tai ne Helovyno pokštas

Mirtis, tai nepabaiga, ji tik amžinybės pradžia. Gaila, kad tik dabar tai supratau.
Kiekvienais metais aš laukdavau Helovyno. Ir šiandien jis atejo! Laiminga pjausčiau moliūgus, kriuos vėliau pakepsiu. Juk turėsiu daug svečių.
Norėdama moliūgus pakepinti su česnakais ėmiau kraustyti virtuvės spinteles.
Bet niekur jų neradau
Todėl skubėdama užsimečiau storesnį megztuką ir išlėkiau į gatvę
Greitai suradau kišenėje automobilio raktus. Įsėdau į mašsiną ir kelis kartus pasukau raktelį spinoje.  bet automobilis neužsivedė
Nors iki parduotuvės toloka, išlipau ir nuskubėjau pėstute.
Bambėdama dėl šalto oro ir neužsivedusios mašinos skubu į parduotuvę
Tik po pusės kelio pastebiu, kad gatvėje nėra žmonių, bet aš greitai nusprendžiu, jog vėlu ir visi sėdi šiltai namuose.
Todėl labainustebau, kai pamačiau besiburiuojančius žmones prie griovio, šiek tiek toliau nuo manęs
Nustebusi priėjau ir ėmiau žvalgytis ką čia užkalbinus. Pastebėjau kaimynę tai ir priėjau paklausti:
-Kas nutiko?
-Rado nužudytą merginą, - ėmė pasakoti ši. - Sako, kad ji žiauriai sudarkyta. Nesaugu pasidarė nesaugu. Reikės sakyt Petrui, kad kraustytumėmės, jau net iį parduotuvę imsiu bijot eit...
Pasakiau, jog turiu eiti, palikau šnekią kaimynę. Tikriausiai nereikėjo eiti pažiūrėti kokią merginą nužudė, bet aš tai padariau.
Prasibrovusi pro žmones pasižiūrėjau į griovį. Iš merginos būvo nedaug kas likę,. Atrodė jog ją buvo pervažiavę keli sunkvežimiai.
Veidas sumaitotas, srandas aiškiai nusuktas, o iš kūno liko tik kraujo klanas.
Pasisukau grįšti. Kažkaip nebesinorėjo čessnakų. Pagalvojau, kad dabar ir moliūgai man pasidarys kartūs, bet greitai nuvijau šią mintį .
Prisiminiau, jog šiandien Helovynas, vėliau tikriausiai paaiškės jog tai tebuvo lėlė. Eidama taip raminau save.
Prie savo namo durų stoviniuojantį vyriškį. Susivilėlę plaukai, akys pasruvusios krauju, o nuo lūpų adrodo irgi nubėgęs kraujas.
Jo juodi rūbai irgi buvo kažkuo sutepti. Tikriausiai turėjau išsigąsti, bet aš pamaniau jog tai vienas iš mano draugų
Jau norėjau pakvieti jį į vidų, kai jis pažiurėjo į mane ir tada aš supratau, jog tai ne Helovyno pokštas...